Šiuo metu gyvenimas daugumai iš mūsų tikrai nepagaili stresų, iššūkių, išbandymų, įtampos ir įpareigojimų. Nepanašu, kad jų sumažėtų ir artimiausioje ateityje. Vargu ar realu reaguojant į tikrai nemažą išorinių veiksnių spaudimą vien tik „nesi jaudinti“ ir „neišgyventi“. Todėl, norint nepalūžti, nesusirgti, išlikti psichologiškai ir fiziškai atspariems bei darbingiems, tenka laikytis taisyklių, padedančių susitvarkyti su įtampa, nerimu ir juos lydinčiu nuovargio jausmu.
Jeigu jūsų paklaustų, ar jausti nuovargį gerai, ar blogai, turbūt daugelis spontaniškai atsakytų, kad blogai. Iš tikrųjų nėra taip. Nuovargis, kaip, pavyzdžiui, ir nerimas gali būti ir geras, padedantis ir apsaugantis, ir sutrikimo ar ligos simptomas. Skirtumas yra tas, ar tai, ką mes jaučiame, mums padeda, ar trukdo. Normalus nuovargio jausmas, atsirandantis po darbo, signalizuoja, kad mūsų nervų sistema ar mūsų kūnas turi pailsėti, kad galėtume būti vėl darbingi ir aktyvūs. Tokiu atveju pailsėję mes vėl atgauname jėgas ir jaučiamės pajėgūs pakankamai intensyviai dirbti. Liguistas nuovargis atsiranda be didesnio krūvio, mūsų darbingumas būna sumažėjęs kasdien, o poilsis jį padidina nedaug. Tokią būklę galima vertinti jau kaip išsekimą ir sveikatos sutrikimą, dažnai reikalaujantį medicininės intervencijos.
Liguistas nuovargio jausmas dažniau atsiranda:
– jautresnės nervų sistemos asmenims, – neturint gerų tvarkymosi su stresinėmis situacijomis įgūdžių, – patyrus labai stiprias, užsitęsusias psichologines traumas, – žiemos ir pavasario pradžios metu, – negaunant pakankamo reikalingų medžiagų asortimento su maistu, – nereaguojant į poreikį pailsėti, „prievartaujant“ savo organizmą ir nervų sistemą, persidirbant, kai trūksta miego.
Gera žinia yra tai, kad tokios liguistos būsenos galima išvengti, ir tai padaryti ne taip jau ir sunku. Laikydamiesi gana paprastų taisyklių, mes galime užtikrinti pakankamą ir nuolatinį nervų sistemos ir viso organizmo atsinaujinimą ir taip išvengti liguisto nuovargio ir išsekimo. Taigi ką daryti?
Štai pateikiame keletą taisyklių, kurios padeda susidoroti su stresu.
Laikykitės paros ir darbo poilsio režimo. Net ne tiek svarbu, kiek jūs miegosite (galima ir mažiau) ir kiek jūs dirbsite (galima ir daugiau), kaip svarbu, kad laikytumėtės tam tikro ritmo. Gulkitės ir kelkitės vienu metu (geriau anksčiau gultis ir anksčiau keltis negu, priešingai, nes tuo atveju daugiau išsiskirs reikalingo sveikatai, jaunatviškumui ir darbingumui augimo hormono). Maitinkitės tuo pačiu metu, 4–5 kartus per parą (tuo atveju jūsų smegenys ir organizmas bus aprūpinti pakankamu, bet ne per dideliu angliavandenių ir baltymų kiekiu). Bent pusvalandį pailsėkite (pajudėkite, pasivaikščiokite ar net pasnauskite) viduryje darbo dienos ir darykite bent po 5 minučių pertraukas kiekvieną darbo valandą.
Didėjantis nerimas dėl ateities, nestabili šalies politinė – ekonominė padėtis bei kiti išoriniai ir vidiniai veiksniai stipriai veikia tiek fizinę tiek psichinę mūsų gyventojų sveikatą. Be aiškios priežasties jaučiamas nerimas, nuovargis, padidėjęs jautrumas – gana dažni mūsų pacientų nusiskundimai.
Nuolat žmogų kamuojantis nerimas veikia psichinę būseną, žaloja asmenybę, mažina socialinius ir profesinius pasiekimus, o kartu ir gyvenimo kokybę. Nevaldomas nerimas gali lemti ir rimtesnių ligų – neurozių ar net depresijos išsivystymą.
Norint sumažinti pacientus kamuojantį nerimą, nuovargį, streso sukeltus padarinius, rekomenduojama skirti B grupės vitaminų kompleksus.
Kuo B grupės vitaminai svarbūs nervų sistemos veiklai?
Žmogaus, kurio organizmas kasdien gauna pakankamą B vitamino kiekį, gali efektyviai kovoti su stresu, nerimu, nuovargiu. Kai jų trūksta, žmogus greičiau pavargsta, silpsta atmintis, dažniau skauda galvą, kamuoja migrena, padidėja dirglumas, gali nemaloniai tvinkčioti ar trūkčioti raumenys, varginti tirpimai. Atminties, ypač įsiminimo, procesai yra priklausomi nuo B grupės vitaminų, jų trūkumas kartu su mažakraujyste sukelia sunkius atminties susilpnėjimo požymius. Kartais tai būna pagrindinė įsiminimo trūkumo priežastis.
Neuritų ir radikulitų atveju B grupės vitaminai taip pat labai reikalingi. Vartojant B grupės vitaminus pagerėja nervų sistemos mityba, nervai sustiprėja, mažėja rizika, kad negalavimas vėl pasikartos. Be to, jie pastebimai pagerina nuskausminamųjų ir uždegimą slopinančių vaistų poveikį, sumažina kepenų reakcijas į vaistą.
B grupės pritaikymas kitoms organizmo funkcijoms stiprinti:
Be ypatingo poveikio nervų sistemai, B grupės vitaminai dar svarbūs odos, plaukų, akių, kepenų sveikatai ir raumenų tonusui palaikyti, taip pat širdies ligų profilaktikai.
Jie dalyvauja angliavandenių, baltymų, riebalų apykaitoje, reikalingi oksidacijos – redukcijos reakcijoms. Kai kurie B grupės vitaminai dalyvauja ir kraujo gamybos procese.
Nebūtinai iš karto vartoti sintetinius B grupės vitaminus, jų galima gauti ir su maistu, tačiau norint užtikrinti reikiamą vitaminų kiekį organizme, reiktų laikytis keleto taisyklių:
Tyrimai rodo, kad daugumos žmonių mityba nėra optimali. Ją reikia koreguoti individualiai: atsižvelgiant į žmogaus gyvenseną, medžiagų apykaitos savybes, intensyviausiai dirbančių ir labiausiai pažeidžiamų organizmo sistemų apsaugą ir stiprinimą; Valgyti pakankamai grūdinių kultūrų, mėsos, kepenų, pieno produktų, lapinių salotų; Ruošiant valgį, įvertinti terminio apdorojimo poveikį vitaminams.
Mitybą reikia papildyti vitaminais ir dažniausiai ne pavieniais vitaminais, bet jų deriniais. B grupės vitaminų funkcijos yra ypač glaudžiai susijusios, todėl racionalu vartoti jų kompleksą. Vitaminų pasisavinimas iš maisto taip pat priklauso nuo bendros organizmo sveikatos būklės, ypač nuo tinkamos virškinamojo tarkto būklės.
Stresas ir B grupės atsargos
Veikiant stresui, esant nerimui ir lėtiniui nuovargiui vitamino B atsargos organizme sunaudojamos greičiau, nes streso metu ypač išauga B grupės vitaminų poreikis. Tada jų trūkumas blogina cholesterolio metabolizmą, daugėja organizmui nenaudingų mažo tankio lipidų kraujyje, dėl to vystosi kraujagyslių ateroskleroziniai pakitimai, todėl pagalba tokiems pacientams tiesiog būtina.
Sprendimas – B grupės kompleksai
Visų pirma reikia bandyti pašalinti nerimą ir nervinę įtampą sukeliančius veiksnius. Deja, realiame gyvenime tai labai sunku padaryti. Galima šiek tiek koreguoti mitybą, atsisakyti kofeino turinčių produktų, valgyti daugiau šviežių vaisių, daržovių.
Tačiau vien šių priemonių nepakanka, rekomenduojama organizmą papildyti B grupės preparatais, padedančiais įveikti nerimą ir nervinę įtampą.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.Sutinku
Šiuo metu gyvenimas daugumai iš mūsų tikrai nepagaili stresų, iššūkių, išbandymų, įtampos ir įpareigojimų. Nepanašu, kad jų sumažėtų ir artimiausioje ateityje. Vargu ar realu reaguojant į tikrai nemažą išorinių veiksnių spaudimą vien tik „nesi jaudinti“ ir „neišgyventi“. Todėl, norint nepalūžti, nesusirgti, išlikti psichologiškai ir fiziškai atspariems bei darbingiems, tenka laikytis taisyklių, padedančių susitvarkyti su įtampa, nerimu ir juos lydinčiu nuovargio jausmu.
Jeigu jūsų paklaustų, ar jausti nuovargį gerai, ar blogai, turbūt daugelis spontaniškai atsakytų, kad blogai. Iš tikrųjų nėra taip. Nuovargis, kaip, pavyzdžiui, ir nerimas gali būti ir geras, padedantis ir apsaugantis, ir sutrikimo ar ligos simptomas. Skirtumas yra tas, ar tai, ką mes jaučiame, mums padeda, ar trukdo. Normalus nuovargio jausmas, atsirandantis po darbo, signalizuoja, kad mūsų nervų sistema ar mūsų kūnas turi pailsėti, kad galėtume būti vėl darbingi ir aktyvūs. Tokiu atveju pailsėję mes vėl atgauname jėgas ir jaučiamės pajėgūs pakankamai intensyviai dirbti. Liguistas nuovargis atsiranda be didesnio krūvio, mūsų darbingumas būna sumažėjęs kasdien, o poilsis jį padidina nedaug. Tokią būklę galima vertinti jau kaip išsekimą ir sveikatos sutrikimą, dažnai reikalaujantį medicininės intervencijos.
Liguistas nuovargio jausmas dažniau atsiranda:
– jautresnės nervų sistemos asmenims, – neturint gerų tvarkymosi su stresinėmis situacijomis įgūdžių, – patyrus labai stiprias, užsitęsusias psichologines traumas, – žiemos ir pavasario pradžios metu, – negaunant pakankamo reikalingų medžiagų asortimento su maistu, – nereaguojant į poreikį pailsėti, „prievartaujant“ savo organizmą ir nervų sistemą, persidirbant, kai trūksta miego.
Gera žinia yra tai, kad tokios liguistos būsenos galima išvengti, ir tai padaryti ne taip jau ir sunku. Laikydamiesi gana paprastų taisyklių, mes galime užtikrinti pakankamą ir nuolatinį nervų sistemos ir viso organizmo atsinaujinimą ir taip išvengti liguisto nuovargio ir išsekimo. Taigi ką daryti?
Štai pateikiame keletą taisyklių, kurios padeda susidoroti su stresu.
Laikykitės paros ir darbo poilsio režimo. Net ne tiek svarbu, kiek jūs miegosite (galima ir mažiau) ir kiek jūs dirbsite (galima ir daugiau), kaip svarbu, kad laikytumėtės tam tikro ritmo. Gulkitės ir kelkitės vienu metu (geriau anksčiau gultis ir anksčiau keltis negu, priešingai, nes tuo atveju daugiau išsiskirs reikalingo sveikatai, jaunatviškumui ir darbingumui augimo hormono). Maitinkitės tuo pačiu metu, 4–5 kartus per parą (tuo atveju jūsų smegenys ir organizmas bus aprūpinti pakankamu, bet ne per dideliu angliavandenių ir baltymų kiekiu). Bent pusvalandį pailsėkite (pajudėkite, pasivaikščiokite ar net pasnauskite) viduryje darbo dienos ir darykite bent po 5 minučių pertraukas kiekvieną darbo valandą.
Didėjantis nerimas dėl ateities, nestabili šalies politinė – ekonominė padėtis bei kiti išoriniai ir vidiniai veiksniai stipriai veikia tiek fizinę tiek psichinę mūsų gyventojų sveikatą. Be aiškios priežasties jaučiamas nerimas, nuovargis, padidėjęs jautrumas – gana dažni mūsų pacientų nusiskundimai.
Nuolat žmogų kamuojantis nerimas veikia psichinę būseną, žaloja asmenybę, mažina socialinius ir profesinius pasiekimus, o kartu ir gyvenimo kokybę. Nevaldomas nerimas gali lemti ir rimtesnių ligų – neurozių ar net depresijos išsivystymą.
Norint sumažinti pacientus kamuojantį nerimą, nuovargį, streso sukeltus padarinius, rekomenduojama skirti B grupės vitaminų kompleksus.
Kuo B grupės vitaminai svarbūs nervų sistemos veiklai?
Žmogaus, kurio organizmas kasdien gauna pakankamą B vitamino kiekį, gali efektyviai kovoti su stresu, nerimu, nuovargiu. Kai jų trūksta, žmogus greičiau pavargsta, silpsta atmintis, dažniau skauda galvą, kamuoja migrena, padidėja dirglumas, gali nemaloniai tvinkčioti ar trūkčioti raumenys, varginti tirpimai. Atminties, ypač įsiminimo, procesai yra priklausomi nuo B grupės vitaminų, jų trūkumas kartu su mažakraujyste sukelia sunkius atminties susilpnėjimo požymius. Kartais tai būna pagrindinė įsiminimo trūkumo priežastis.
Neuritų ir radikulitų atveju B grupės vitaminai taip pat labai reikalingi. Vartojant B grupės vitaminus pagerėja nervų sistemos mityba, nervai sustiprėja, mažėja rizika, kad negalavimas vėl pasikartos. Be to, jie pastebimai pagerina nuskausminamųjų ir uždegimą slopinančių vaistų poveikį, sumažina kepenų reakcijas į vaistą.
B grupės pritaikymas kitoms organizmo funkcijoms stiprinti:
Be ypatingo poveikio nervų sistemai, B grupės vitaminai dar svarbūs odos, plaukų, akių, kepenų sveikatai ir raumenų tonusui palaikyti, taip pat širdies ligų profilaktikai.
Jie dalyvauja angliavandenių, baltymų, riebalų apykaitoje, reikalingi oksidacijos – redukcijos reakcijoms. Kai kurie B grupės vitaminai dalyvauja ir kraujo gamybos procese.
Nebūtinai iš karto vartoti sintetinius B grupės vitaminus, jų galima gauti ir su maistu, tačiau norint užtikrinti reikiamą vitaminų kiekį organizme, reiktų laikytis keleto taisyklių:
Tyrimai rodo, kad daugumos žmonių mityba nėra optimali. Ją reikia koreguoti individualiai: atsižvelgiant į žmogaus gyvenseną, medžiagų apykaitos savybes, intensyviausiai dirbančių ir labiausiai pažeidžiamų organizmo sistemų apsaugą ir stiprinimą; Valgyti pakankamai grūdinių kultūrų, mėsos, kepenų, pieno produktų, lapinių salotų; Ruošiant valgį, įvertinti terminio apdorojimo poveikį vitaminams.
Mitybą reikia papildyti vitaminais ir dažniausiai ne pavieniais vitaminais, bet jų deriniais. B grupės vitaminų funkcijos yra ypač glaudžiai susijusios, todėl racionalu vartoti jų kompleksą. Vitaminų pasisavinimas iš maisto taip pat priklauso nuo bendros organizmo sveikatos būklės, ypač nuo tinkamos virškinamojo tarkto būklės.
Stresas ir B grupės atsargos
Veikiant stresui, esant nerimui ir lėtiniui nuovargiui vitamino B atsargos organizme sunaudojamos greičiau, nes streso metu ypač išauga B grupės vitaminų poreikis. Tada jų trūkumas blogina cholesterolio metabolizmą, daugėja organizmui nenaudingų mažo tankio lipidų kraujyje, dėl to vystosi kraujagyslių ateroskleroziniai pakitimai, todėl pagalba tokiems pacientams tiesiog būtina.
Sprendimas – B grupės kompleksai
Visų pirma reikia bandyti pašalinti nerimą ir nervinę įtampą sukeliančius veiksnius. Deja, realiame gyvenime tai labai sunku padaryti. Galima šiek tiek koreguoti mitybą, atsisakyti kofeino turinčių produktų, valgyti daugiau šviežių vaisių, daržovių.
Tačiau vien šių priemonių nepakanka, rekomenduojama organizmą papildyti B grupės preparatais, padedančiais įveikti nerimą ir nervinę įtampą.